Meistras aiškina, kas yra Džong Juan Čigongas ir kam jis mums reikalingas

Kaip žinote, Kinija – labai sena šalis. Skaičiuojama daugiau nei 5 tūkstančiai jos istorijos metų. Visus šiuos tūkstantmečius dideliu intensyvumu vystėsi dvi kryptys: viena susijusi su kung fu, kita – su tradicine kinų medicina. Kodėl? Todėl, kad senovėje žmogus buvo labai silpnas, daug silpnesnis už laukinius gyvūnus, jam reikėjo nuo jų apsiginti ir susimedžioti maisto. Štai kodėl dar tais laikais buvo išrasta kovų technika – kovų menai. Vėliau jie buvo pavadinti ušu bei kung fu ir išpopuliarėjo visame pasaulyje. Žmogus taip pat turėjo atlaikyti ir įvairias klimato sąlygas, kovoti su įvairiomis ligomis. Todėl nuo tų senovės laikų ėmė kurti įvairius apsaugos nuo ligų metodus. Viename iš jų buvo naudojamos įvairios žolelės (dabar jų pagrindu sukurta daugybė įvairiausių fitopreparatų) ir įvairus maistas. Kiti metodai buvo visiškai natūralūs – tai organizmo gebėjimų lavinimas, siekiant atsispirti ligoms.

Būtent tokius metodus dabar vadiname čigongu. Viena vertus, tai galima pavadinti savireguliacijos, sveikatinimo ir gyvenimo harmonijoje su gamta menu, o kita vertus…

Kita vertus, žmogui nuolat kyla klausimų, regis, tiesiogiai nesusijusių su jo kasdieniais rūpesčiais ir sveikata: Kas mes? Iš kur kilome? Kaip ir iš kur atsirado Visata? Na ir, žinoma, visais laikais žmonės norėjo žinoti, kas yra mirtis, kas mums nutinka po mirties. Ar sulig mirtimi baigiasi visas mūsų gyvenimas, ar po jos kažkas lieka?

Bet kaip visa tai sužinoti ir ar apskritai įmanoma tai sužinoti?

Ką gi turėtume žinoti apie save? Kokios problemos yra rimtos ir bendros visiems mums? Sulig kiekviena diena senstame. O kai sulaukiame senatvės, staiga susivokiame, kad norėtume dar labai daug ką nuveikti, tačiau nebegalime – senatvė neleidžia. Niekas nenori senti, bet senatvės nesustabdysi. Visą gyvenimą tenka prie jos artėti, nes nežinome būdų, kaip jos išvengti. Visi pasensta…

Antra didelė problema – kančios. Kančių suteikia ne tik fizinio kūno ligos. Labai dažnai kančios susijusios su mūsų dvasine būsena ir dvasios ligomis. Mums skaudu, kai mūsų nesupranta, kai esame vieniši, kai miršta artimas žmogus… Todėl mums reikalingas metodas, galintis pakeisti mūsų gyvenimą. Čigongas yra būtent toks metodas.

Bet kokia veikla skirta gerinti mūsų gyvenimą, jo kokybę. Mes mokomės ir dirbame, kad patenkintume būtinuosius savo fizinio kūno, taip pat ir dvasios poreikius. O kokie mūsų dvasios poreikiai?

Save, gamtą, aplinkinį pasaulį mes suprantame per savo pojūčių organus, per savo suvokimo kanalus. Vystydami savo jausmus, savo vidinį pasaulį, galime pažinti juos giliau. Galima teigti, kad mūsų gyvenimo kokybė tiesiogiai susijusi su mūsų pojūčiais, mūsų kūno pojūčiais. Todėl tai, ką darome, darome remdamiesi savo jausmais, arba darome tai dėl jų.

Čigongas – toks menas, tokia praktika, kuri suteikia mums galimybę giliau pažinti Gyvenimą, vystant savo jausmus, savo vidinį pasaulį. Ir ne tik suprasti, bet ir pakeisti – ligos būseną pakeisti į sveikatą, liūdesį – džiaugsmu… Čigongo užsiėmimai suteikia galimybę patenkinti mūsų sielos poreikius, rasti atsakymus į klausimus, susijusius su Gyvenimu ir su Mirtimi, tiesa, norint juos rasti, reikia vystyti savo jausmus ir suvokimo kanalus. O nuo ko priklauso mūsų jausmai ir su kuo jie susiję?

Kaip žmogiškosios būtybės mes turime fizinį kūną, sąmonę ir dvasią, taip pat – energiją. Niekas iki galo nežino, kas yra mūsų energija, tačiau žinome, kad be energijos nebūtų gyvenimo, o jei energijos mažai, jaučiame nuovargį, imame sirgti.

Energija – tam tikra substancija, kurią galime jausti ir pasitelkti savo sveikatos gerinimui, taip pat gerinti ir plėsti smegenų funkcijas. Energija – instrumentas, kurį pasitelkę galime pagerinti gyvenimą. Tai – čigongo paskirtis.

Egzistuoja daug čigongo krypčių ir mokyklų: daosinė, konfuciškoji, budistinė, kovos menų (arba bokso mokykla), medicininė ir kt.

Išskirtinę vietą užima Džong Juan Čigongo kryptis – seniausia iš visų šiuo metu žinomų krypčių. Jai – daugiau nei 7 tūkstančiai metų, ji užgimė dar tada, kai Kinijos teritorijoje gyveno atskiros gentys. Gal todėl ją ir lygina su medžio kamienu, o visas kitas kryptis – su jo šakomis. Džong Juan reiškia Didžioji Kinijos lyguma, per kurios dalį teka Geltonoji upė, Huanghė. Būtent iš čia kilo ši sistema. Tūkstančius metų ji buvo priskiriama slaptoms žinioms, o pasauliui atskleista tik mūsų laikais, praėjusio amžiaus aštuntą dešimtmetį.

Tai visuminė žinių ir praktinių metodų sistema, sudaryta iš pratimų, meditacijos ir įvairių kvėpavimo būdų. Šie sveikatinimo ir gydymo metodai taip pat skatinti žmogaus vystymąsi, sąmonės plėtrą, savo gyvenimiškų užduočių ir savo misijos suvokimą.

Šios sistemos praktika prieinama bet kokio amžiaus ir bet kokios sveikatos būklės žmonėms, ji nereikalauja dirbtinai keisti gyvenimo būdo, dienos režimo ar mitybos. Ši sistema neturi jokio religinio atspalvio, nėra susijusi su ideologija, veikiau ji – mokslas apie Gyvenimą pačia plačiausia prasme. Tikriausiai todėl daugelyje šalių įsteigti moksliniai, sveikatinimo ir gydomieji centrai bei asociacijos, leidžiamos knygos, vaizdo medžiagos, vedami užsiėmimai – tiek visiems norintiems, tiek universitetų auditorijose, kasmet vyksta intensyvūs mokymai, taip pat ir Tarptautiniame ušu, kung fu ir čigongo mokymo centre Šaoline (Kinija).

Nuo 1991 m. šios sistemos ėmė mokyti Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse, paskui Vengrijoje, Slovakijoje, Izraelyje, Vokietijoje, Austrijoje, JAV, Kanadoje ir kt. valstybėse.